TA DIENA, KAI ADOMAS IR IEVA NUSIDĖJO, YRA LIŪDNA DIENA VISAI ŽMONIJAI "Todėl, kaip per vieną žmogų nuodėmė įėjo į pasaulį, o per nuodėmę mirtis, ir taip mirtis prasiskverbė į visus žmones...." -Romiečiams 5,12 Ką reikėtų įsiminti Kiekvienas žmogus gimsta turėdamas nuodėmingą prigimtį, ir kiekvienas mirs kurią nors dieną, nes mirtis įėjo per nuodėmę. (Dar kartą perskaitykite Romiečiams 5,12.)

ADOMAS IR IEVA NEBEGALĖJO ILGIAU PASILIKTI SODE "Tai ištrėmė jį Viešpats Dievas iš Edeno sodo, kad įgyventų žemę, iš kurios jis imtas yra...Jis pastatė kerubus...su nuogais liepsnojančiais kardais, kad saugotų kelią, vedantį prie gyvasties medžio." -Pradžios 3,23-24

ADOMAS IR IEVA NEPAKLŪSTA DIEVUI "Taip Viešpats Dievas, pasiėmęs žmogų, padėjo jį Edeno sodan, kad jis jį aptarnautų ir prižiūrėtų. Ir Viešpats Dievas įsakė žmogui: "Tau galima valgyti nuo visų medžių sode, bet pikto bei gero atpažinimo medžio vaisių tau nevalia valgyti, kadangi tu mirte mirsi tą dieną, kurią tu nuo to medžio valgysi." -Pradžios 2,15-17 ŽALTYS (GYVATĖ), TAIP PAT VADINAMA VELNIU ARBA ŠĖTONU, SUABEJOJO DIEVO VALDŽIA IR PAMELAVO. "O žaltys tarė moteriškei: "Judu jokiu būdu nemirsite." Kai moteriškė pamatė, kad medis gražus buvo ir kad gera būtų nuo jo pavalgyti ir išminties įgauti, ėmė ji jo vaisiaus ir valgė ir davė to taip pat savo vyrui ir jis valgė." -Pradžios 3,4-6

"Ir Viešpats Dievas sutvėrė žmogų iš žemės dulkių ir įkvėpė gyvosios dvasios į jo noskyles, padarydamas žmogų gyva siela." -Pradžios 2,7 "Ir Viešpats Dievas kalbėjo: "Netinka žmogui vienam būti. Aš padarysiu jam pagalbininką...." Tada užmigdė Viešpats Adomą giliu miegu. Ir išėmęs vieną šonkaulį iš jo, užpildė tą vietą kūnu. Iš to šonkaulio ...padarė Viešpats moteriškę ir atvedė ją Adomui." -Pradžios 2,18;21-22 # Būti gyva siela reiškia, kad mes amžini, visada kažkur egzistuosime.

"Būkite palaiminti VIEŠPATIES, dangaus ir žemės Kūrėjo. Dangūs - VIEŠPATIES dangūs, bet žemę Jis davė žmogui" - Psalmės 115,15-16 Žemė buvo tobula, kai Dievas davė ją žmogui. "tuomet VIEŠPATS Dievas padarė žmogų iš žemės dulkių ir įkvėpė jam į šnerves gyvybės alsavimą. Taip žmogus tapo gyva būtybe" - Pradžios 2, 7 (Žiūrėkite kitą puslapį ir sužinosite, kas atsitiko vėliau.)